Skolinimasis aktualus vis daugiau įmonių. Per šių metų pirmus dešimt mėnesių skolininkų gretas papildė 2600 įmonių, kuomet pernai atitinkamu laikotarpiu šis skaičius padidėjo 1.300 bendrovių, skelbia informaciją apie skolininkus kaupianti bendrovė „Creditinfo Lietuva“. Tačiau skolintis Lietuvoje vis sudėtingiau ir dėl finansų rinkose tvyrančių neramumų.
TVF vadovė Christine Lagarde, kalbėdama Tarptautiniame Finansų Forume Pekine, vakar pabrėžė, kad pasaulinė ekonomika pereina į pavojingą ir neprognozuojamą fazę. Bankai vis mažiau linkę rizikuoti, tad įmonės, ypač mažos ir vidutinės, ieško inovatyvių skolinimosi sprendimų. Viena iš galimybių – panaudoti taršos leidimų potencialą.
Lietuvos įmonės, į Europos Sąjungos apyvartinių taršos leidimų rinką patekusios nuo 2005 metų, ne visuomet įvertino šios prekybos potencialą. Pirmajame periode nuo 2005 iki 2007 netų, Lietuvos įmonėms iš viso buvo suteikta virš 35 milijonų apyvartinių taršos leidimų, iš kurių tik šiek tiek daugiau nei pusę joms prireikė padengti savo taršą. Likusius įmonės galėjo parduoti arba įkeisti. Dalis jų leidimais išties prekiavo, tačiau investicijos į gamybos žalinimą, kuris būtų palengvinęs taršos leidimų įsipareigojimų naštą sekančiais prekybos periodais iki ir po 2012 metų, buvo vangios.
Įmonėms suteikta didelė laisvė valdyti ir disponuoti savo turimais taršos leidimais ir už taršą atsiskaityti mažiausiomis sąnaudomis, tačiau taršos leidimų rinka yra svyruojanti ir ne visos įmonės naudojasi taršos leidimų potencialu siekiant užtikrinti didžiausią finansinę naudą.
Paprasčiausia yra nedaryti nieko‚ tačiau taršos leidimų protingas investavimas ir valdymas, gali atnešti ne tik pelno, bet ir generuoti investicijas į ilgalaikį taršos ir sąnaudų mažinimą įmonėje. Toks strateginis įmonių vadovų požiūris yra svarbus norint likti konkurencingais ateityje ir savo produkciją tiekti mažiausiomis kainomis.
Kovoje su klimato kaita dažnai įvardijami priešai ir gynėjai. Pirmai grupei priskiriamos taršių industrijų įmonės, o gynėjams aplinkos organizacijos ir valstybė. Bene pats radikaliausias sprendimas galėtų būti taršos apmokestinimas - tiesiog taršos baudomis apkrauti energijos gamintojus, chemijos pramonę ir kitus sektorius, tačiau ekonominės krizės akivaizdoje toks kovojimas su klimato kaita gali tiesiog privesti daugelį ir taip sunkiai besiverčiančių įmonių prie bankroto. Kitas būdas apsaugoti gamtą – pasitelkti vadinamuosius minkštuosius mechanizmus kuriant žaliąją ekonomiką.
Prekyba taršos leidimais yra vienas iš tokių minkštųjų reguliavimo būdų, kuomet su klimato kaita kovojama rinkos dėsniais paremtais mechanizmais. Įmonių taršą prilyginama CO2 išmetimams tonomis, o šie - aplinkos taršos vienetams (leidimams) (ES ATL). Jei įmonė investuoja į aplinkosaugines priemones ir mažina taršą, jai reikia įsigyti mažiau taršos leidimų, tuo mažesnės jos gamybos sąnaudos. Tad konkurencijos atžvilgiu žalios energetikos įmonės energija gali kainuoti mažiau, nei taršios įmonės.
Nuo 2013 metų Europos Sąjungoje ATL prekybos reguliavimas sugriežtės. Nauji sektoriai, kaip antai laivininkystė bei aviacija, chemijos pramonė bus įtrauktos į prekyba taršos leidimais. Beje, kur kas mažiau leidimų bus dalijama dykai, daugumą jų teks pirktis rinkoje. Taigi Lietuvos įmonės skatinamos labai realiai įvertinti savo galimybes mokėti už taršos leidimus ateityje, o dabar ieškoti būdų investuoti į gamybos taršos mažinimą, kas sumažintų papildomų taršos leidimų reikmę 2013-aisiais.
