JAV ekologinės organizacijos teigia, kad 60 – 80 procentų jūros taršos sukuria plastiko gaminiai, iš jų 90 procentų nuolat juda su vandenyno srovėmis. Ramiojo vandenyno šiukšlių sūkurys, dar žinomas kaip Didžioji Ramiojo vandenyno atliekų dėmė daugiausia yra sudaryta iš plastiko šiukšlių ir užima mažiausiai 700 tūkstančių kvadratinių kilometrų teritoriją, o per metus kiekvienas europietis gauna per pusę tūkstančio vienkartinių maišelių, iš jų tik 6 procentai perdirbami. Visa kita nugula žemėje ar patenka į vandens telkinius.

Apsupti plastiko

Briuselyje įsikūrusios plastiko gamintojų asociacijos internetiniame puslapyje teigiama, kad 2010 metais buvo pagaminta net 245 milijonai tonų plastiko produkcijos, iš kurios net 37 procentai yra plastikinės pakuotės.

Europos statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis vienas europietis per metus gauna apie 500 vienkartinių plastikinių maišelių. Dauguma jų panaudojami tik vieną kartą. Dar labiau apstulbina faktas, kad iš 2008 – aisias pagamintų beveik 3,5 milijono tonų vienkartinių plastikinių maišelių tik 6 procentai buvo perdirbti. To paties „Eurostat“ duomenimis, Europoje neperdirbama daugiau kaip 6 200 000 tonų plastiko.

Skaudžiausia, kad plastikiniai gaminiai žemėje suyra tik per 100 – 1000 metų, o daugybė šios rūšies atliekų patenka į vandens telkinius, kuriuose naikina augmeniją ir gyvūniją. Už aplinką atsakingas Europos komisaro Januszas Potochnikas sako, kad prieš 50 metų apie vienkartinius plastikinius maišelius dar niekas negirdėjo, o dabar, panaudoję juos keletą minučių, išmetame, teršdami gamtą dešimtmečiams.
J. Potochnikas
Prieš 50 metų apie vienkartinius plastikinius maišelius dar niekas negirdėjo, o dabar, panaudoję juos keletą minučių, išmetame, teršdami gamtą dešimtmečiams.

Praėjusias metais Europos Sąjungos Aplinkos taryba aptarė plastikinių maišelių poveikį aplinkai ir nurodė, kad ES turi imtis aktyvesnių veiksmų. Tais pačiais metais buvo pradėtos ir konsultacijos, kurių metu buvo siekiama išsiaiškinti, ar plastikinių maišelių apmokestinimas būtų veiksminga jų naudojimo mažinimo priemonė, ar vertėtų rinktis tokias priemones, kaip jų uždraudimas visoje ES.


Griežtos nuomonės

Lietuvos europarlamentarės Radvilės Morkūnaitės teigimu, tiriant viešąją nuomonę, taip pat buvo siekiama išsiaiškinti, kaip būtų galima padidinti biologiškai skaidžių pakavimo produktų žinomumą ir nustatyti griežtesnius pakuotėms taikytinus biologinio skaidumo kriterijus.

„Europos komisijos surengtoje apklausoje dalyvavo beveik 15600 respondentų. Daugiau kaip 78 proc. apklaustųjų pritarė pasiūlymui patvirtinti ES lygmeniu taikytinas priemones, kuriomis būtų siekiama mažinti plastikinių maišelių naudojimą. Daugiau kaip 71 proc. apklaustųjų palaikė sumanymą nustatyti ES atliekų prevencijos tikslus, susijusius su plastikiniais maišeliais. Daugiau kaip 70 proc. respondentų pritarė nuomonei, kad ES reikia uždrausti naudoti plastikinius maišelius“, – GRYNAS.lt teigė R.Morkūnaitė.

EP narė teigė, kad šis klausimas neseniai buvo svarstytas ir EP Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto posėdyje. „Jame dalyvavęs EK tarnautojas į klausimą dėl tokios iniciatyvos teatsakė, jog plastikinių maišelių klausimas, Komisaro J.Potochniko nuomone, yra vienas prioritetinių, tačiau Komisija dar nežino, ar (ir, jei taip, kada) pateiks teisės aktų projektus“, – kalbėjo pašnekovė.
R. Morkūnaitė
Priėmus sprendimą, uždrausti plastikinius maišelius visoje Europos teritorijoje, reikėtų baimintis tik vieno fakto – vartotojams gali būti pasiūlyti per brangūs ar nepatrauklūs plastikinių maišelių atitikmenys.

Paklausta, kaip gali būti įgyvendintas toks galimas draudimas, R.Morkūnaitė teigė, kad pritarus šiam draudimui, tektų pakeisti kai kurias dabar galiojančias Pakuočių atliekų direktyvos nuostatas.

„Mano pačios, kaip ir daugelio europiečių, manymu, būtina ieškoti būdų ir galimybių pakeisti plastikinius maišelius kitomis, draugiškesnėmis gamtai alternatyvomis. Tačiau dar labiau pritarčiau iniciatyvai, kuri skatintų europiečius apskritai grįžti prie daugkartinių maišelių naudojimo, kaip kad darė mūsų tėvai, seneliai. Tai yra ir atsakingiau, ir tausiau, ir taupiau“, – baigdama pridūrė pašnekovė.

Draudimai ir ribojimai jau galioja

Kai kurios Europos šalys (Airija ir Italija) vienkartinius plastikinius pirkinių maišelius jau apmokestino savanoriškai. Be to praėjusiais metais Italija tapo pirmąja Europos Sąjungos šalimi uždraudusia neekologiškus ir negreitai irius vienkartinius maišelius visoje šalies teritorjoje. Tokie pat draudimai galioja Somalyje, Ruandoje ir Tanzanijoje.

Vienas didžiausių prekybos centrų Jungtinėje Karalystėje „Marks & Spencer“ nuo 2008–ųjų taip pat įvedė mokestį už vienkartinius maišelius. Maždaug 25 centų mokestis už vienkartinį maišelį leido jų sunaudojimą sumažinti 80 procentų per pirmuosius kelis mėnesius. Tačiau kai kurie gamintojai teigia kategoriškai nesutinkantys su tokiais siūlymais, nes jų pirkėjams vienkartiniai maišeliai yra itin reikalingi.

Lietuvos europarlamentarė R.Morkūnaitė, paklausta, ar EP nejaučiamas suinteresuotų lobistinių grupių spaudimas, atsakė, kad kol kas nepastebėjo, kad būtų kilusi ryški opozicija tokiems ketinimams. „Tikriausiai taip yra ir todėl, kad problema pripažįstama, tačiau dar nepriimtas sprendimas, kaip ją spręsti“, – svarstė R.Morkūnaitė. Tačiau ji sakė pastebinti, kad net ir prekybininkų kultūra vis dažniau perauga į atsakingesnį ir gamtai draugiškesnį požiūrį. Pasak jos, priėmus sprendimą, uždrausti plastikinius maišelius visoje Europos teritorijoje, reikėtų baimintis tik vieno fakto – vartotojams gali būti pasiūlyti per brangūs ar nepatrauklūs plastikinių maišelių atitikmenys.