Lietuva liko viena iš trijų Europos valstybių, kurios dar neturi senų automobilių savininkų už oro taršą mokamo „žaliojo“ mokesčio. Gyventojų automobilių amžiaus vidurkis mūsų šalyje - 16 metų.
Pavyzdžiui, Londone nuo kitų metų pradžios įsigalios draudimas įvažiuoti visiems nustatytą taršos standartą viršijantiems automobiliams. Tačiau Lietuva atsilieka.
Lietuva pirmauja „senukais“
„Žaliojo“ arba taršos mokesčio už visoje Europoje pripažįstamų standartų viršijimą kol kas neturi vos trys žemyno valstybės. Lietuva – tarp jų. Lietuvos autoverslininkų asociacijos direktorius Mindaugas Beišys dalijasi nedžiuginančia statistika - šalies automobilių parko vidutinis amžius yra 16 metų. 2011-ųjų metų duomenimis – netgi 17.
Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės departamento direktorius Vytautas Krušinskas tvirtina, jog danai bei švedai važinėja panašaus senumo automobiliais, nors ne todėl, kad neįpirktų naujų – tiesiog šalyse nustatyti didžiuliai mokesčiai už naujo automobilio registravimą.
Vis dėlto, pagal autoverslininkų asociacijos surinktą statistiką, švedai važinėja maždaug 9,5 metų senumo automobiliais, o Lietuvos automobilių amžiaus „rekordą“ vejasi tik kaimynė Latvija. Jų automobiliai vidutiniškai yra 15,9 metų amžiaus. Dauguma kitų Europos valstybių neviršija 10 metų ribos.
Dešimtadalis vairuotojų pažeidžia leistinas normas
V. Krušinskas teigia, jog būtent dėl automobilių amžiaus Lietuvoje į įstatymus buvo įrašytas papildomas ir Europoje neprivalomas angliavandenilių kiekio išmetamosiose dujose matavimas techninės apžiūros bei patikrinimo metu. Šios medžiagos susidaro, jei į variklį dėl detalių susidėvėjimo patenka alyvos.
Policijos pareigūnai per metus patikrina apie dviejų trijų tūkstančių automobilių išmetamųjų dujų kokybę. Apie 10 proc. jų nustatomi pažeidimai (leistinų normų viršijimas.)
Trečdalis automobilių savininkų vengia techninės apžiūros.
Lietuvoje anglies monoksido kiekis išmetamosiose dujose matuojamas procentais nuo viso išmetamųjų dujų tūrio, o angliavandenilių - ppm vienetais. „Ppm“ - tai milijoninė išmetamųjų dujų tūrio dalis.
Išmetamųjų dujų kiekį būtų lengviau įvertinti pagal gamintojams keltus reikalavimus. Nuo 1992-ųjų iki 1996- ųjų pagaminti automobiliai priskiriami Euro 1 standartui. Tačiau Lietuvos techninės apžiūros reikalavimuose automobiliai grupuojami į pagamintus iki 1986 ir po šių metų.
Lietuvos įstatymuose nustatytos normos atitinka Europos direktyvoje 2010/48 keliamus reikalavimus, tačiau, autoverslininkų asociacijos direktoriaus M. Beišio teigimu, apie pusė milijono Lietuvos automobilių į technines apžiūras paprasčiausiai neatvažiuoja nuo 2006-ųjų. Dar apie 120 tūkstančių nėra perėję techninės apžiūros šiais metais.
Daugiau nei pusė neatitinka jokių standartų
„Nuo 2010-ųjų sausio Europos Sąjunga net neleidžia registruoti naujų automobilių, kurie neatitinka Euro 5 standarto, - dėsto Lietuvos autoverslininkų asociacijos prezidentas ir valdybos pirmininkas Petras Ignotas. - Kiekvienas automobilių gamintojas privalo tobulinti savo automobilio parametrus ir mažinti jo išmetamųjų dujų emisijas.“
Vyro teigimu, Europoje daugiausia dėmesio skiriama anglies dvideginio matavimams.
„Lietuvos automobilių parkas turi 1,7 milijono automobilių. Ir iš jų visų, pagal 2010-ųjų metų duomenis, 58 proc. neatitinka jokio Euro standarto! Tai reiškia, jie netenkina nei Euro 1, nei Euro 2, nei jokio kito standarto reikalavimų!“ - liūdnai kalbėjo P. Ignotas.
Lietuvos autoverslininkų asociacijos prezidentas įsitikinęs, jog kiek tokie automobiliai išmeta teršalų – težino vienas Dievas.
Vieni važiuoja dviračiais, kiti - „smardukais“
„Manau, kad Susisiekimo ministerija, Valstybinė kelių transporto inspekcija bei techninių apžiūrų įmonės prastai prižiūri, kokia yra Lietuvoje eksploatuojamų automobilių tarša,- teigė Lietuvos autoverslininkų asociacijos prezidentas. - Lietuvoje atliekami išmetamųjų dujų matavimai nėra niekaip susiejami su Euro standartais.“
P. Ignotas mano, jog dėl šios priežasties kai kurie Lietuvos automobiliai tiesiog nuodija aplinkinius. „Važiuodamas paskui kai kuriuos automobilius tiesiog dūsti. Nes tai, kas išeina iš jų išmetimo vamzdžio – tai įvairūs nesudegę variklio degalai ir tepalai. Kuo kalti žmonės, tvarkingai vykstantys į darbą dviračiu ar visuomeniniu transportu, kai pro šalį važiuoja toks „smardukas“? - klausia P. Ignotas.
Lietuvos autoverslininkų asociacijai atstovaujantis vyras mano, jog gerus penkiolika metų naudotus automobilius su sudegusiais varikliais vokiečiai paslaugiai parduoda lietuviams.
Lietuviai gali važinėti galingiausiais automobiliais
Vadinamasis „žaliasis mokestis“, kurio idėja ne kartą buvo pateikta valdžios atstovams, priimamas kaip galimybė „išgręžti“ dar ir automobilių savininkus. Tačiau, P. Ignoto nuomone, tokio mokesčio reikėtų. „Kada nors tai vis tiek įvyks. Europos Sąjunga ruošiasi sukurti visiems bendrą automobilių apmokestinimo sistemą. Komercinės paskirties automobiliai jau yra apmokestinti. O lengvieji apmokestinami pagal įvairius parametrus, bet dauguma šalių vis dėlto sieja šį mokestį su išmetamųjų dujų kiekiu. Kuo daugiau išmetimo – tuo brangiau moki. O lietuviai... jie galėtų atsivežti kokį nors amerikietišką „dodžą“ penkių litrų (darbinio) tūrio varikliu ir „trūčinti“ visus aplinkinius gyventojus. Ir už tai nebūtų niekaip finansiškai baudžiami,“- įsitikinęs P. Ignotas.
Tyrimai rodo – dauguma automobiliu važiuoja trumpus atstumus
„Mes „užsiciklinom“ ir 10 metų stovime toje pačioje vietoje. Nėra aiškios politikos šiuo požiūriu, - teigė autoverslininkų asociacijos direktorius M. Beišys. - Kelių infrastruktūra nesikeičia taip greitai, kaip auga automobilių parko dydis. Šiandien šalyje turime apie 1,7 milijono automobilių. Ir dauguma jų neatitinka šiandieninių reikalavimų.“
Kiekvienos medžiagos teršalų tona yra įvertinama piniginio dydžio žala. M. Beišys skaičiuoja – įvertinus parduodamų degalų ir senų automobilių kiekį šalyje, Lietuva patiria 1188,5 milijonų litų nuostolius dėl taršos. Tikėtina, jog jie augs, nes per artmiausius metus automobilių skaičius turėtų pasiekti 2 milijonus.
M. Beišio manymu, galbūt išvysčius viešojo transporto sistemą, žmonės būtų skatinami atsisakyti asmeninių automobilių – taip tiesiog pigiau kainuotų. Autoverslininkų asociacijos turimais duomenimis, šiandien Europoje daugiau nei pusė kelionių automobiliu skirtos nuvažiuoti apie 10 kilometrų atstumą.
„Žaliasis“ mokestis – bausmė ?
„Tai visiems nemėgstamas klausimas, bet siekiant paskatinti naudotis naujesniais ir švaresniais automobiliais, taikomi mokesčiai. Jie gali būti apskaičiuojami pagal įvairius parametrus, bet galiausiai viskas susiveda į anglies dvideginio išmetimo kiekius. Bet kokie mokesčiai turi būti sukurti tam, kad siųstų tam tikrą signalą, - įsitikinęs M. Beišys. - Ir tas signalas – tai tikrai ne siekis papildyti valstybės biudžetą. O 2008-ųjų metų pabaigoje, kai šis modelis buvo pasiūlytas, tik apie tai ir buvo kalbama. Kas įvyko? Žmonės sureagavo labai piktai. Tarsi būtų nesvarbu, kokį turi automobilį - už tai gauni „bausmę“.
Autoverslininkų asociacijos direktorius apgailestauja, jog niekas gyventojams nepaaiškino, kodėl yra siekiama įvesti tokį mokestį. Savo esme jis labai primena akcizą cigaretėms bei alkoholiui.
„Lietuviai turi tą perdėtą poreikį turėti automobilį. Tai iliustruoja minėti duomenys, jog arti 700 tūkstančių savininkų nėra praėję techninės apžiūros. Esu įsitikinęs, jog įvedus tam tikrą mokestį, visos šios transporto priemonės iš patvorių ir visur kitur, kur jos dabar guli, būtų surinktos. Niekas nenorėtų laikyti seno automobilio, jei tektų už jį susimokėti“, - teigia autoverslininkų asociacijos direktorius.
Vyro nuomone, tam tikri mokesčiai išskirtų tuos vartotojus, kuriems iš tiesų reikia automobilio ir tuos, kurį jie turi tik tam, kad turėtų.
Laukiama ministro nuomonės
„Įsivesti kažką naujo labai sudėtinga, kol nėra Europos Sąjungos reikalvimo, - pripažįsta Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės departamento direktoriusV. Krušinskas. - Iškart pabyra kaltinimai, kad didiname naštą verslui ir bėgame pirma visos Europos traukinio. Deja, bet visos iniciatyvos įvesti mokestinį skatinimą įsigyti švaresnius automobilius, taip ir liko iniciatyvomis.“
Mindaugo Beišio teigimu, speciali Susisiekimo ministerijos darbo grupė jau numatė preliminarų veiksmų planą, kaip būtų galima įgyvendinti visas anksčiau minėtas priemones. Šiuo metu laukiama ministro sprendimo.
