Šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos pernai rekordiškai paaugo - į atmosferą išmesto anglies dioksido kiekis buvo didžiausias istorijoje, rodo Tarptautinės energetikos agentūros (IEA) duomenys.
Toks stebinantis augimas reiškia, kad siekis klimato šilimą išlaikyti ties ne daugiau nei dviem laipsniais Celsijaus yra tik „miela utopija“, teigia Fatihas Birolas, IEA vyriausiasis ekonomistas.
Anot mokslininkų, būtent temperatūrų pakilimas dviem laipsniais yra slenkstis, kurį peržengus gali įvykti potencialiai grėsmingų klimato pokyčių, rašo „The Guardian“.
IEA turimi duomenys, pasaulyje laikomi standartu, rodo, kad ir didžiausia ekonominė krizė per pastaruosius 80 metų emisijoms turėjo tik minimalų poveikį - priešingai, nei prognozuota.
Pernai į atmosferą pateko 30,6 gigatonos (milijardų tonų) anglies dioksido - tai rekordinis kiekis, kurį daugiausia lėmė iškastinio kuro deginimas. Palyginti su užpernai, skaičius padidėjo 1,6 gigatonos.
Lordas Sternas, su klimato kaita susijusius klausimus nagrinėjantis Londono ekonomikos mokyklos profesorius, komentuoja, jog, jei tendencija išliks, pasekmės bus sunkios.
„Šie duomenys rodo, kad [emisijos] grįžta į kelią „kaip visada“. Pagal Jungtinių Tautų tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos prognozes,šis kelias reikštų apie 50 proc. galimybę, kad temperatūra pasaulyje iki 2100-ųjų metų pakils vidutiniškai keturiais laipsniais“, - kalbėjo jis.
„Toks šilimas pakenktų šimtų milijonų žmonių pragyvenimo šaltiniams bei gyvenimui, sukeldamas migracijas ir konfliktus. Tai rizika, kurią bet kuris sveiko proto žmogus siektų drastiškai mažinti“, - teigė L. Sternas.
F. Birolo teigimu, nelaimių galima išvengti, jei į perspėjimus bus atsižvelgta. „Jei labai greitai imsimės drąsių, aiškių ir skubių veiksmų, dar gali pasisekti“, - sakė jis.
IAE pateikia skaičiavimus, jog tam, kad pasaulis išvengtų blogiausių klimato kaitos pasekmių, metinės su energija susijusi emisijos iki 2020 metų neturi viršyti 32 gigatonų. Jei jos augs taip sparčiai kaip pernai, šis skaičius bus viršytas devyneriais metais anksčiau ir gali tapti nebeįmanoma valdyti žmogaus įtakos klimato kaitai.
Metus prieš tai emisijos buvo kiek sumažėjusios - nuo 29,3 iki 29 gigatonų. Atsigaunant ekonomikai, buvo prognozuojamas nežymus augimas, tačiau didžiulis šuolis apstulbino IEA, rašo „The Guardian“.
Didžioji dalis augimo - apie tris ketvirtadalius - teko besivystančioms šalims, nes jų ekonomikos auga sparčiai.
Daugelis mokslininkų sutaria, jog žmogaus veikla - vienas iš veiksnių, darančių įtaką klimato kaitai.
Lietuvos anglies dioksido emisijos prieš penkerius metus sudarė apie penkiolika tūkst. tonų, arba 4,3 tonos vienam gyventojui.
