„Sodyba prie ežero, šalia nedidelis miškelis, kažkoks gyvūnas nusprendė pas mus apsigyventi. Labai didelę duobę po pirtimi išsirausė, akmenis nemažus išjudino, visą apšildinimo vatą išdraskė. Viską sutvarkome, jis vėl savo tvarką padaro“, – rašė sodybos šeimininkai.
Gamtininkas Deividas Makavičius sako, kad po pamatais kuriasi barsukas.
„Matyt sodyboje žmonės nuolat negyvena, barsukas jaučiasi saugus, jei ten dažnai lankytųsi gyventojai, minties toje vietoje raustis namus jis atsisakytų. Jie mėgsta ramybę.
Žmonės vakarotų, o barsukai labiau prieblandos gyventojai, neišvengiamai susikirstų keliai. Jei žmonės vasarą ims daugiau lankytis, gal jis ir išsikraustys“, – svarsto gamtininkas.
Anot jo, barsukai ne taip ir retai lankosi sodybose, kuriose nuolat negyvenama.
„Literatūroje esu skaitęs, kad usūriniai šunys, lapės dažnai pasinaudoja esamais barsukų urvais, aplink teršia ir barsukas, neapsikentęs netvarkos, palieka tą vietą, nes pats turi tualetą atskirai – ne urve, o tolėliau.
Neaišku, ar tai pavienis individas, ar kuriasi šeima, kuri atsives jauniklių. Gali būti, kad jaunas individas miške dėl konkurencijos su kitais barsukais, urviniais gyvūnais neturi kur apsigyventi. Kadangi žmonės dabar dažnai sodybose būna įsirengę vaizdo kameras, gali matyti, kas ten lankosi, aiškėja, kad barsukas jose gana dažnas svečias“, – tikina D. Makavičius.
Jis pasakoja, kad barsukai gali prasirausti ir pro tvorą, jei tokia yra, o kai apsilanko, mielai maitinasi sodo gėrybėmis:
„Jei žmonės nesilankys ten dažnai, turbūt barsukas ten ir gyvens, nes po pamatais dar saugiau, nei medžiotojai ateis, nei kiti plėšrūnai. Turbūt netoliese randa ir maisto, prie vandens jie gali pasigauti varlių, sode rasti obuolių, kriaušių.“
Dabar laukiniams gyvūnams mažėja natūralių buveinių, jie kuriais arčiau žmogaus, sako jis.
D. Makavičiaus nestebina, kad barsukas sugebėjo išjudinti akmenis ir išdraskyti vatą – jų letenos pritaikytos rausimui.
Barsukas, sako jis, vėl išrausė tą pačią vietą, nes nebenori vargintis ir ieškoti kitos.
„Jis jau darbą pradėjo, įdėjo pastangų, nori ir užbaigti, neieško kitos. Kol nebuvo išgąsdintas toje vietoje, tol jam ji tinka. Bet jei jo draugija nepatinka, galima bandyti užritinti didesnius akmenis, įsirengi judesio daviklį, kad jam sujudėjus įsijungtų šviesa“, – kalbėjo gamtininkas ir pridūrė, kad jeigu žmonės šiltuoju metų laiku sodyboje lankysis dažniau, barsukas greičiausiai pats pasišalins.
Jei žmogus nori pasižiūrėti, kas tiksliai kuriasi sodyboje, gali įsirengti kameras arba paieškoti pėdsakų.
„Barsuko pėdsakas sunkiai supainiojamas su kitų gyvūnų, jis yra tarsi mažos meškos. Toks kreivas, nagai turi matytis. Usūrinio šuns, lapės pėdos yra labiau pailgos. Žmogus gali papilti smėlio, jį palyginti ir matys, kas ten pripėduos“, – patarė jis.